01/05/2026
Ryte ranka pati nueina prie tų pačių marškinėlių 🌿🌿🌿
Stovi prie spintos dar truputį apsnūdusi, kavos šiluma laikosi delne, o akys tik perbėga per kitus variantus. Yra daugiau, žinai. Bet kažkaip nė vienas neatrodo „šiandieninis“.
Užsivelki. Pirštais perbrauki per audinį ties šonu, tarsi patikrindama, ar jis vis dar toks pats. Minkštas, lengvas, nesipriešina. Rankovė krenta taip, kaip reikia, nereikia jos taisyti kas kelias minutes.
Ir tada pajunti tą mažą skirtumą. Kūnas nebesiginčija. Nebereikia galvoti, ar gerai atrodai, ar tiks. Tiesiog tinka.
Tu išeini beveik nepastebėjus, kada tas sprendimas įvyko.
Gal ir tau taip buvo?