30/04/2026
Ilgesnis, bet labai man svarbus tekstas apie tai, ko laukti ir tikėtis...
Gimtadienis ir kelios dienos po jo - man tai yra toks laikas, kai aš skiriu daugiau savęs tiems žmonėms, kurie mane pasveikino, kurie matė prasmę mane pasveikinti, kurie nepagailėjo savo laiko, kurdami sveikinimus ir siųsdami juos man.
Man tiesiog norisi juos pakalbinti, paklausti, kaip jiems sekasi, kokiomis nuotaikomis gyvena, kas naujo pas juos.
Ir vieno tokio pokalbio metu, su labai gera savo mokyklos laikų drauge, įsikalbėjome, kad jinai šiuo metu mokinasi į socialines padėjėjas, kad tęs mokslus besimokindama į darželio auklėtojas.
Kad jinai mato tame prasmę, kad nori prisidėti prie visuomenės formavimo, prie asmenybių formavimo.
Ir aš labai tuo pasidžiaugiau, nes aš irgi matau tame didžiulę prasmę ir suprantu, koks tai yra sunkus ir atsakingas darbas.
Bet čia, šitoje vietoje, jau pasipylė klausimai iš jos pusės.
Iš kur aš tai žinau, iš kur aš tai suprantu, gal aš irgi kažką panašaus veikiu?
Aš jai papasakojau, kad esu savo vaikų mokyklos tėvų klubo narė, kad mes irgi stengiamės kurti bendrystę tarp mokytojų, vaikų ir tėvelių, kad matome tame didelę prasmę.
Papasakojau, kad organizuojame įvairius renginius, veiklas, kuriuose stengiamės kurti draugišką, šiltą ryšį tarp visos mokyklos bendruomenės.
Ir būtent šitų renginių, šitų visų veiklų metu mums tenka pamatyti tą užkulisinį mokyklos gyvenimą, tenka pabendrauti su mokytojais ir būtent viso to dėka, pasimato tas tikrasis mokyklos gyvenimas jau iš vidinės, ne tik iš fasadinės pusės.
Ir visą tai matant aš tikrai drąsiai galiu teigti, kad mokytojo darbas yra beprotiškai sunkus.
Jie tikrai daro labai daug ir aš manau, kiekvieną mokytoją tiesiog reikėtų ant rankų nešioti, nes teisybę pasakius, nepabuvus mokyklos viduje, mes tėveliai, net nenutuokiam, kiek daug mokytojai visko daro mūsų vaikų labui.
Bet ne apie tai aš šį kartą norėjau išsiplėsti. Prie ko aš norėjau jus privesti visa šita ilga istorija?
Po pašnekėsio su drauge aš susimąščiau, kaip čia taip yra, kodėl jinai nežino, regis, tokių elementarių dalykų apie mane? Atsakymas man atėjo labai greitai. O iš kur jai žinot?
Aš apie savo kitas veiklas apart Berniukų lentynėlės, niekada per daug niekur ir nesidalinau.
Ir man atrodo, kad tam atėjo laikas padaryti galą.
Taip, Berniukų lentynėlė yra ta veikla, iš kurios aš gyvenu, bet ji nėra visas mano gyvenimas.
Aš turiu vyrą, aš 11 metų esu santuokoje. Aš turiu du vaikus ir ne tik turiu, bet aš juos auginu, auklėju ir tai darau atsakingai.
Aš visada visiems kartoju, kad auginti, auklėti vaikus atsakingai, tai yra didžiulis darbas, tai reikalauja žinių, laiko.
Aš nuolat į save pumpuoju visokią informaciją, kad ir tą pačią santuoką, norint išlaikyti tvirtą, stiprią, gražią, reikia domėtis, kaip kurti tuos santykius, kaip palaikyti juos.
Lygiai taip pat ir apie vaikų auklėjimą, apie paauglystės visus niuansus, apie vaikų ypatumus.
Aš nuolat kažko klausausi, knygų, seminarų, įrašų. Kartais išgirstu tikrai įdomių dalykų, ir tikrai galiu jais su Jumis pasidalinti.
Apie santykius, apie vaikų auginimą, apie tam tikrus savo ir vaikų sveikatos klausimus, kurie paskutiniu metu man tapo labai aktualūs. Apie moteriškus reikalus, apie psichologinius dalykus.
Aš tikrai tuo galiu pasidalinti ir su jumis. Ir žinote, aš tuom dalinsiuos. Kodėl?
Todėl, kad nematau nei vienos priežasties, kodėl to turėčiau nedaryti.
Aš manau, kad jums tai bus naudinga.
Kad ir dabar visai neseniai aš pradėjau, norėčiau sakyti, kad skaityti, bet skaityti aš negaliu dėl savo regėjimo. Man tai yra per sudėtinga.
Aš tiesiog klausausi audio knygų ir visai neseniai pradėjau klausytis Gary Chapman knygos "Penkios meilės kalbos".
Ir keletas minčių man jau įsirėžė į atmintį, dalinuosi ⬇️
Patiko? Uždėk ❤️, norėsi daugiau? Parašyk apie tai komentare,
Lauksi kito įrašo? Pasek Berniukų lentynėlė ir būk su manim.
Su atvirumu ir šypsena, Diana.
gerbėjai
