02/07/2022
Ar ir jus vargina amarai?
Šiuo metu dažniausiai sutinkamas kenkėjas mūsų soduose ir gėlynuose yra amaras. Juos daugiau galime pastebėti po sausrų, tuomet augalams gali trūkti vandens ir maistinių medžiagų, dėl to augaliukas kiek pasilpsta. Pasilpusį augalą pulti lengviau, tad būtent tokiu metu padaugėja kenkėjų proveržių.
Amarų rūšių Lietuvoje yra nemažai, juos vienija tas, kad jie visi išskiria lipčių per sifonus viename iš galinių pilvelio segmentų. Skirtingi genčių atstovai skiriasi pagal dydį, kūno forma, spalvą. Tačiau bendrai amarai yra 2-5 mm ilgio žalios, gelsvai rusvos arba juodos spalvos besparniai gležni vabzdžiai. Jie minta pumpurų, lapų, stiebų, ūglių sultimis ir labai greit veisiasi. Dauginimuisi palankus šiltas ir sausas oras. Jie perneša virusines ligas. Gėlės organai nustoja augę ir išsikraipo, lapai sukasi, deformuojasi. Lipnios cukringos išmatos teršia augalą ant jų plinta suodgrybiai ir tai yra būdingiausias požymis, rodantis amarų buvimą.
Gauruotieji amarai puola kambarines gėles. Apipultos gėlės atrodo lyg aplipintos vata. Tai nemaži, 3-5 mm ilgio, apaugę tankiais baltais plaukeliais kenkėjai. Laikosi ant lapų, jaunų ūglių, stiebų, pumpurų ir minta augalo sultimis.
Visus kenkėjus galima naikinti ekologiškai, tačiau tokiu būdu naikinant, augalus reikia nuolatos ir sistemingai prižiūrėti. Jei gyvenate tolėliau ir neturite galimybės nuolat prižiūrėti augalus, rinkitės cheminius preparatus.
Be chemijos, augaliukus apsaugoti galima agrotechniniu metodu, kai augalus auginame pačiomis optimaliausiomis sąlygomis, stimuliuojame natūralų jų atsparumą. Toks metodas dažniau taikomas ūkiuose, tačiau pritaikomas ir dekoratyviniuose želdiniuose puikiai prižiūrint savo augalus.
Taip pat yra biologinis būdas, kai kenkėjų naikinimui panaudojame jų natūralius priešus - entomofagus ar parazitinius vabzdžius, erkes, nematodus, bakterijas, grybus ar virusus. Nemažai vabzdžių minta amarų kiaušiniais ir pačiais amarais. Pavyzdžiui, boružės ir jų lervos pasižymi dideliu apetitu ir per dieną suėda daugybę amarų. Auksaakių lervos taip pat yra gruoboniškos ir gerai naikina šiuos kenkėjus. Amarų populiacijas taip pat mažins grobuoniškų žiedmusių lervos, grobuoniškos blakės, parazitoidai dvisparniai ir plėviasparniai
Dar yra ir mechaninis būdas, kai kenkėjai surenkami rankomis arba specialiais įrenginiais ir sunaikinami.
Geriausiai suveikia mišrus būdas, kai pirmenybė teikiama mechaniniam naikinimui, o į pagalbą parenkamas kuris nors kitas. Amarų apniktas augalo dalis patariama išpjaustyti. Jeigu nenorite naudoti cheminių priemonių, patariu pamėginti purkšti apipultas gėles toliau išvardintomis priemonėmis.
Žaliojo muilo tirpalas labai dažnai naudojamas amarų naikinimui. Kartu su juo galima naudoti anabazino sulfatą ar nikotino sulfatą. Tokiu tirpalu reikia gausiai apipurkšti amarų kolonijas, kad kiek įmanoma daugiau individų būtų padengti muilo sluoksneliu. Šis sluoksnis neleidžia patekti orui ir drėgmei todėl amarai uždūsta ar žūsta nuo drėgmės trūkumo.
Kenkėjams plisti ir kenkti neleidžia svogūnų laiškų, česnakų, pelyno, bitkrėslių, sėjamosios kanapės, karčiosios paprikos vaisių nuovirai, dilgėlės, varnalėšos, rūgštynių šaknų, didžiojo pentinio, šalavijo ištraukos, plačialapio paparčio ištrauka ir nuoviras, paprastojo tabako ištrauka ir nuoviras, dulkės ir dūmai, pušies spyglių koncentratas, indiškojo Neem medžio, karčiojo musmedžio, saldymedžio, cinamono lapų ir žievės, citrusinių augalų vaisių žievelės, sėklų ekstraktai. Tai yra, naudojami augalai, kuriuose yra specifinių medžiagų, turinčių poveikį kenksmingiems organizmams. Augaliniai produktai veikia švelniai, todėl nebūna staigaus, greito ir labai didelio efekto, kaip naudojant pesticidus. Tačiau, reguliariai juos naudojant, augaluose sustiprėja natūralus atsparumas ligų sukėlėjams bei kenkėjams aplamai. Apdoroti augalus paruoštais nuovirais ir ištraukomis rekomenduojama 2-3 kartus kas 3-8 dienas, o reikalui esant – 4-5 kartus vegetacijos metu. Geriausiai nuoviras ir ištraukas panaudoti tą pačią dieną, kai buvo ruošiami, purkšti geriau į pavakarę, nes daugelis jų saulės poveikyje praranda savo veikimą.
Taip, mes labai skubame ir ne visada turime laiko savo gražiojo s**o priežiūrai. Tačiau radus tam vieną – kitą valandėlę, atrandame savotišką susiliejimą su gamta ir po to daug labiau džiaugiamės poilsiu savo spalvingame atokvėpio kampelyje. O koks pasitenkinimas, kai viską atliekame natūraliomis priemonėmis lyg atsidėkodami savo žaliai planetai.
