01/06/2026
Tai yra TA suknelė. O tiksliau – tas korsetas, kuris po labai ilgo laiko privertė mane sustoti, paspausti „save“ mygtuką ir iš tiesų paanalizuoti kirpimą.
Mada pastarąjį dešimtmetį išgyveno ne pačius laimingiausius laikus. Aukštoji mada prarado dalį savo spindesio ir dažnai tapo labiau pareiškimais bei finansinių galimybių demonstravimu – kas surengs prabangesnę puotą, pastatys garvežį pristatymui ar sukurs didesnį triukšmą. Tačiau paties drabužio, jo sudėtingos konstrukcijos, neatkartojamo kirpimo ir tikros meistrystės buvo vis mažiau.
Ir štai atėjęs naujasis „Schiaparelli“ kūrybos vadovas vėl atsigręžė – o gal net atgręžė publiką – į tikrąją haute couture magiją. Pamatą, ant kurio ir turi stovėti aukštoji mada: unikali konstrukcija, preciziškas pasiuvimas ir, žinoma, tas neišvengiamas „wow“ faktorius. Nes jei turi gilintis į siuvinėjimo valandas, technikas ar siūlų dažymo subtilybes, o galutinis vaizdas yra tiesiog... na, tiesiog suknelė – tai nėra haute couture. Aukštoji mada turi užburti.
Ir jis tai padarė. Kiekviena kolekcija stebino, o ypač 2025-ųjų ir paskutinioji 2026-ųjų – tuo sudėtingiausiu miksu, kai drabužis yra naujoviškas, apjungia senąją meistrystę ir kartu turi aiškią žinutę.
Todėl nebuvo kada galvoti, kai pamačiau, kad šią suknelę galima apžiūrėti iš visų pusių. Bilietai į Londoną – ir aš jau žinau, kaip tai pasiūta. Na, gal ne iki paskutinės smulkmenos, bet tikrai gerokai daugiau nei žiūrint per telefono ekraną :)
Be galo įdomi paroda, parodanti ne tik tai, kaip keitėsi patys „Elsa Schiaparelli“ mados namai, kokia novatoriška buvo pati Elsa, bet ir primenanti, kad madoje visada egzistuoja tas nepaaiškinamas X faktorius ir niekada nežinai, ar jį pagausi.
Buvo labai įdomu pamatyti ir tai, kaip „praturtėjo“ vakaro mada. Tais laikais audiniai turėjo kainuoti milžiniškus pinigus – šleifai buvo gerokai kuklesni, mažiau papildomų detalių, o bendras audinio naudojimas, lyginant su šiandieninėmis grand suknelėmis, ano meto kūrėjams turbūt atrodytų karališkai ekstravagantiškas.
Ir kalbant apie karalienes – tomis pačiomis dienomis spėjome aplankyti ir nuostabią parodą „The Queen Elizabeth II: Her Life in Style“. Ir čia jau visai kitu kampu panyri į karališkų drabužių, etiketo ir kanonų pasaulį. Jos Didenybės karūnavimo bei vestuvinė suknelės, tūkstančiai valandų rankų darbo, sudėtingiausi siuvinėjimai, fantastiški kostiumėliai. Tarp mano favoritų – „Christian Dior“ kostiumėlis ir prie jo derinta skrybėlaitė, puošta pakalnučių aplikacijomis.
Buvo nepaprastai įdomu tyrinėti siuvinėjimo technikas ir suprasti, kaip gerai mes gyvename šiandien bei kokias galimybes turime. Tai, ką prieš pusšimtį metų atlikdavo dešimtys rankų, šiandien galiu tiesiog užsakyti ir po trijų mėnesių gauti bet kokį kiekį siuvinėto tiulio ar šilkinio mikado. Tai, ką meistrai anksčiau po vieną lapelį kaitintu įrankiu formuodavo į pakalnutės žiedą, šiandien lazeriu išpjauti ir suformuoti žiedlapiai nugula ant mūsų nuotakų ilgiausių sleifų.
Tad šiandien ribų beveik nebelieka – lieka tik fantazija.
Su šia mintimi ir įsibėgėjus sezonui jau gula eskizai naujai 2027 metų kolekcijai. Ir koks sutapimas - vos nusileidus Vilniuje gavome laišką su kvietimu pristatyti naują kolekciją pačiame Paryžiuje, mados savaitės metu.
