20/05/2020
Vakar vaikai sumigo ir supratome, kad keturios sienos jau veda visus iš proto. Kaip visada google pagalba susiradome kas būtų idomu dviems mūsų pasiutėliams.
Karantinas, nesinori kur daug žmonių, oras tikrai geras, ieškome kas būtų tinkama mūsų smalsuoliams ir tuo pačiu gauti dozę vitamino D po saule. Valio! Radom!
9:30 sėdame į pusiau džipą (vaikams šiuo metu džipų ir ypač karinių reikalų mada) ir lekiame Panevėžio kryptimi. Kur? Į lėktuvų muziejų!
Pasirodo vos už 12 km nuo Panevėžio (150 km nuo Vilniaus) yra Įstros aerodromas, kuriame įsikūręs ir vienintelis Lietuvoje lėktuvų muliažų muziejus po atviru dangumi. Vaikai tik pabudę pradeda spirgėti, juk kariniai lėktuvai ir naikintuvai, sraigtasparnis MI-8!
Muziejaus internetiniame puslapyje nurodytas darbo laikas kiekvieną dieną 8-22 val. Atvažiuojame ir pabučiuojame duris (darbo laikas 19-22 val.). Liūdna, pikta... Čia atbėga barzdotas dėdė ir mus įleidžia, pasirodo dirba! Aišku šiuo metu gal tikrai buvo geriau pasiskambinti ir susitarti iš anksto, bet dvi protingos galvos apie tai nepagalvojo. 2 suaugę ir 2 vaikai (prisistato kaip beveik 4 ir beveik 6 metų) bilietų kaina gavosi 6 eur.
Lekiame į lauko ekspoziciją. Fantastika! Kai kurių tik muliažai, bet vis tiek akys visų išpūstos. Gaila, kad tik viskas užrakinta, pasirodo dėl ilgų pirštų teko visas dureles užrakinti, todėl nepavyko pasėdėti ir MI-8 viduje. Mūsų mažasis aiškiai pareiškia norą užaugęs sutaisyti lėktuvus ir jais skraidyti. Priminsiu apie norus, manau, pirmoje klasėje, tarkim rugsėjo 3 dieną, kai ryte nenorės keltis ir VĖL eiti į mokyklą.
Viską apžiūrime, vaikai užskaito taip, kad nori pasilikti visai dienai, bet tempiame į vidų. Nesu ir pati muziejų fanė, bet čia pirmą kartą buvo kur akis paganyti net ir man! Ekspozicija 2 nedideli kambariai, bet su dviem vaikais tikrai užtenka. Pagrindinis vaikų sakinys : wow, mama, žiūrėk!
Apžiūrėjome ir „pagavome kablį“. Googlas į pagalbą ir randame už 45 km senajį Ramygalos malūną. Dabar jau pasiskambiname ar dirba ir lekiame! Navigacija rodo konkretų tašką, bet malūno čia nėra. Jaučiu kaip atsiranda dar vienas papildomas žilas plaukas iš pykčio. Sukame į kiemą pagal navigaciją, gal Ramygalos žmonės pasakys. Čia suprantame, kad esame visiški miestiečiai ir neišprusėliai. Malūnas mūsų vaizduotėje ir yra malūnas! Na tas, kur sukasi nuo vėjo!
Šiandien tiesiog mūsų diena, pati malūno šeimininkė mus pasitiko, viską papasakojo ir parodė kas kaip veikia. Vaikai turėjo galimybę sukti mini girnas ir gyvai išbandyti kaip daromi miltai. Malūnas stovi nuo 1929 metų su dar veikiančia autentiška švedų technika ir tikrai taip, jis veikia. 200 kg miltų sumala per 2 valandas. Malūne organizuoja ir edukacines programas vaikams ( rekomenduojama ne mažesniems nei 6-7 metai). Vaikai dar paaugs ir tikrai kviesiu draugus su vaikais išbandyti šią pramogą. Šiandien užskaitome ir Malūną. Šeimininkė pasiūlo įsigyti keptos juodos duonos kepalą. Duona – 3 eur ir kiek negaila už ekskursiją. Duodame10 eur. Nežinau čia daug ar mažai už tokią privačią ekskursiją, bet su grynais pinigais, kuo toliau tuo labiau nedraugaujame, tuo labiau vakar tikrai neplanavome važinėti ratais kvadratais. Čia pat nubėgusi pripila 2 kg manų su sėlenom ir 2 kg kvietinių miltų. Ačiū ir vėl su kabliu nugaroje googlinam ką toliau.
10 km vieni kelyje ir randame Pašilių stumbryną. 3,60 eur ir patenkame į vidų. Atrodo, kad už Mykolą (man greitai 4 metai) mokėti nereikia. Mes vieninteliai! Nenuostabu, trečiadienis 14 val - pietų metas. Vaikai nubėga į apžvalgos bokštelį ir ieško šernų. Ne, nesuklydau ir autokorekto nėra. Šernų! Ten toli kažką pamato ir abu rėkia:
- Ei!!! Šerne, ateik čia!
Mes miestiečiai neišprusėliai nesugebame malūno nuo malūno atskirti, tai ar vaikai gali būti kitokie? Uoj kiek daug kartų teko kartoti, kad čia ne padidinti šernai, o tiesiog girių karaliai - stumbrai. Bet atrodo po 24 karto įsidėmėjo, tik 25 kartą pasitikslino:
- Mama,palauk, čia stumbrai, ane?
Valio, jau trečia naudinga informatyvi pamoka šiandieną. Gaila tik tiek, kad visi stumbrai išsilakstę toli, na bent vaikų akys geros, kažką sugeba pamatyti ir taip. Ir vėl mums pasiseka! Visi stumbrai pradeda bėgti į mus. Jau net ir aš, su savo viena koja pamušta, pradedu šokinėti iš laimės, kad sudominome tokius galiūnus ir ateina pabendrauti. Mhm... Taip taip... Miestiečiai... Čia tik dėdė jiems maisto atnešė, mes jų tikrai nedominam. Aišku ir vaizdas vėl ne eilinis, kai kokių 15 galingų didelių ir mažų karalių banda eina link tavęs.
Pasigrožėjome ir išsiaiškinome kuom šernai skiriasi nuo stumbrų. Tiek dar du miestiečiai (beik 4 ir beveik 6 metų) mažiems miestiečiams sugebėjo paaiškinti.
Šis trečiadienis užskaitytas 110% ir ne kitaip!
